Kodėl robotai-dulkių siurbliai sugenda dažniau nei tikimės
Dulkių siurblių robotai tapo neatsiejama daugelio Vilniaus gyventojų kasdienybės dalimi. Šie protingi prietaisai žada palengvinti buitį, tačiau realybė kartais būna kitokia – robotai užstringa, nebeįsikrauna ar tiesiog atsisako dirbti. Vilniaus serviso centruose kasmet aptarnaujami šimtai tokių prietaisų, o problemos dažnai pasikartoja.
Pirmiausia reikia suprasti, kad robotas-dulkių siurblis dirba gerokai intensyviau nei įprastas dulkių siurblis. Jis veikia beveik kasdien, kartais net kelis kartus per dieną, todėl susidėvėjimas yra natūralus procesas. Be to, Vilniaus butų specifika – senos grindys, kilimai, gyvūnų šeriai, smulkūs daiktai ant grindų – sukuria papildomų iššūkių šiems prietaisams.
Daugelis vartotojų perka robotus su dideliais lūkesčiais, bet pamiršta, kad tai vis tiek technika, reikalaujanti priežiūros. Gamintojų nurodymai dažnai lieka neperskaityti, o tai lemia, kad net paprasčiausios profilaktinės priežiūros procedūros neatliekamos. Rezultatas – vizitas į remonto centrą, kurio būtų galima išvengti.
Baterijos problemos: kai robotas nebepajėgia grįžti į bazę
Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Vilniaus gyventojai – baterijos gedimas ar greitesnis nei tikėtasi jos nusidėvėjimas. Robotas gali pradėti krautis ilgiau, nebeužtekti įkrovos visam butui išvalyti arba net visai nebeįsikrauti.
Litijaus jonų baterijos, kurios naudojamos daugelyje robotų-dulkių siurblių, paprastai tarnauja 2-3 metus intensyvaus naudojimo sąlygomis. Vilniuje, kur daugelis gyvena dviejų ar trijų kambarių butuose, robotas per vieną ciklą nuvažiuoja nemažą atstumą. Jei dar pridėsite, kad prietaisas dirba kasdien, baterijos resursas išnaudojamas gana greitai.
Kaip suprasti, kad problema būtent baterijoje? Robotas gali pradėti grįžti į įkrovimo stotį anksčiau nei įprastai, valymo ciklas trumpėja, arba prietaisas tiesiog sustoja viduryje kambario su klaidos pranešimu. Kartais robotas įsikrauna iki 100%, bet po kelių minučių darbo rodo, kad baterija beveik tuščia.
Baterijos keitimas nėra sudėtinga procedūra, tačiau svarbu naudoti originalias ar kokybiškas analogiškas dalis. Vilniaus rinkoje galima rasti pigių Kinijos gamybos baterijų, bet jos dažnai tarnauja vos kelis mėnesius. Geriau investuoti į kokybišką bateriją, kuri kainuos 50-80 eurų, bet tarnaus ilgiau.
Šepetėlių ir ratukų problemos: mechaninė dalis reikalauja dėmesio
Šoniniai šepetėliai, pagrindinė šepetėlio konstrukcija ir ratai – tai dalys, kurios labiausiai kenčia nuo kasdienio naudojimo. Plaukai, gyvūnų šeriai, siūlai – visa tai suvyniojasi ant šepetėlių ir ratų ašelių, sukeldami papildomą apkrovą varikliams.
Vilniaus serviso centruose specialistai pasakoja, kad dauguma klientų niekada neišardo savo robotų profilaktinei priežiūrai. Kai atnešamas robotas su problema „nebeveikia”, dažnai pasirodo, kad šepetėliai tiesiog užsikimšę plaukais ir negali suktis. Varikliukas bando juos sukti, perkraunamas ir galiausiai sugenda.
Šoniniai šepetėliai paprastai keičiami kas 3-6 mėnesius, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Jie kainuoja nedaug – apie 5-15 eurų už komplektą. Pagrindinį šepetėlį reikėtų keisti kartą per metus. Jei namuose yra gyvūnų, šiuos terminus galima drąsiai trumpinti perpus.
Ratukų valymas turėtų tapti reguliaria rutina. Bent kartą per savaitę verta apversti robotą ir patikrinti, ar ant ratų ašelių nesusivyniojo plaukų ar kitų pluoštų. Tai užtrunka vos minutę, bet gali išgelbėti nuo brangaus remonto. Jei ratukai jau pradeda blogai suktis ar girgždėti, greičiausiai reikės juos keisti – komplektas kainuoja apie 15-25 eurus.
Navigacijos ir jutiklių sutrikimai
Modernūs robotai naudoja įvairius jutiklius navigacijai – infraraudonuosius, ultragarsą, kartais net lazerines sistemas ar kameras. Kai šie jutikliai užsiteršia ar sugenda, robotas pradeda elgtis keistai: atsitrenkia į baldus, važinėja ratu, nebeatskiria laiptų ar tiesiog paklysta.
Vilniuje populiarūs robotai su lazerinėmis bokšteliais – jie tiksliai kartografuoja patalpas, bet tas bokštelis yra jautri vieta. Jei robotas atsitrenkia į baldą ar slenksčio kampą, lazerinis modulis gali pažeisti. Remontas tokiu atveju gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo modelio.
Infraraudonieji jutikliai, kurie padeda robotui aptikti kliūtis ir išvengti kritimo nuo laiptų, dažnai tiesiog užsiteršia. Dulkės, riebalai iš grindų, smulkios šiukšlės – visa tai gali užkimšti jutiklius. Paprastas valymas minkštu audiniu kartais išsprendžia problemą, kurią savininkas jau buvo pasiruošęs spręsti servise.
Jei robotas pradėjo keistai važinėti, pirmiausia patikrinkite visus jutiklius. Jie paprastai yra apačioje ir priekyje. Nuvalykite juos šiek tiek sudrėkintu audiniu. Taip pat patikrinkite, ar ant ratukų nėra dulkių – netolygus ratų sukimasis gali sukelti navigacijos problemas.
Dulkių konteinerio ir filtravimo sistemos klaidos
Daugelis robotų turi jutiklius, kurie stebi, ar dulkių konteineris įstatytas teisingai ir ar jis nėra perpildytas. Kai šie jutikliai užsiteršia arba sugenda, robotas gali atsisakyti dirbti, nors konteineris visiškai tuščias ir švarus.
Vilniaus serviso centruose dažnai sutinkami atvejai, kai žmonės niekada nevalė HEPA filtro arba naudojo robotą be jo. HEPA filtrai reikalauja reguliaraus valymo – juos reikia išpurtyti ar net išplauti (jei gamintojas tai leidžia) kas 1-2 savaites. Naujas filtras reikalingas kas 2-3 mėnesius, priklausomai nuo dulkėtumo.
Kai filtras užsikemša, oro srautas sumažėja, o tai reiškia, kad siurbimo galia krenta. Robotas bando kompensuoti tai didesniu variklių apsukų skaičiumi, kas veda prie greito nusidėvėjimo ir perkaitimo. Galiausiai gali sudegti variklio valdymo plokštė – o tai jau rimtas ir brangus gedimas.
Dulkių konteinerio valymas turėtų būti atliekamas po kiekvieno valymo ciklo. Taip, tai gali atrodyti varginanti, bet tai užtikrina optimalų prietaiso darbą. Konteinerio jutiklius reikia periodiškai nuvalyti sausu audiniu. Jei robotas rodo klaidą apie pilną konteinerį, nors jis tuščias, problema greičiausiai būtent čia.
Programinės įrangos klaidos ir Wi-Fi ryšio problemos
Šiuolaikiniai robotai – tai ne tik mechanika, bet ir sudėtinga programinė įranga. Vilniaus gyventojai dažnai skundžiasi, kad robotas nebeprisijungia prie Wi-Fi, nebeatsako į komandas programėlėje ar tiesiog „pakibo” ir nieko nedaro.
Programinės įrangos problemos gali kilti po nesėkmingai atnaujintos firmware versijos. Kartais gamintojai išleidžia atnaujinimus, kurie turi klaidų, ir robotai pradeda keistai elgtis. Vilniaus serviso specialistai rekomenduoja nebekišti į programinę įrangą, jei robotas veikia gerai – „jei nesugedę, netaisyk”.
Wi-Fi ryšio problemos dažnai kyla dėl silpno signalo. Robotai paprastai palaiko tik 2.4 GHz dažnio tinklus, o daugelis modernių maršrutizatorių pagal nutylėjimą naudoja 5 GHz. Taip pat svarbu, kad robotas būtų ne per toli nuo maršrutizatoriaus – idealiu atveju įkrovimo stotis turėtų būti vietoje, kur Wi-Fi signalas stiprus.
Jei robotas nebeprisijungia prie programėlės, pabandykite jį perkrauti – išjunkite iš įkrovimo stoties, palaukite 30 sekundžių ir vėl įjunkite. Dažnai tai išsprendžia problemą. Jei ne, pabandykite ištrinti robotą iš programėlės ir prijungti iš naujo. Gamykliniai nustatymai (factory reset) turėtų būti paskutinė priemonė, nes prarasite visus žemėlapius ir nustatymus.
Vandens tiekimo sistemos problemos plovimo robotuose
Robotai su drėgno valymo funkcija turi papildomą sudėtingumo lygį – vandens baką, pompą ir mikropluoštinę šluostę. Šios sistemos gedimas yra gana dažnas reiškinys, ypač jei naudojamas ne tik švarus vanduo.
Vilniaus vanduo yra gana kietas, todėl kalkių nuosėdos gali užkimšti vandens tiekimo angas. Kai kurie vartotojai į vandens baką pilasi valiklių ar dezinfekuojančių priemonių – tai absoliučiai nerekomenduojama, nes gali sugadinti pompą ir sandarinimo elementus.
Mikropluoštinės šluostės reikalauja reguliaraus skalbimo. Po kiekvieno drėgno valymo šluostę reikėtų nuplauti šiltame vandenyje. Jei šluostė užsiteršusi ir kieta, ji nebeabsorbuoja vandens tinkamai, o tai gali sukelti vandens nutekėjimą ar netolygų grindų drėkinimą.
Pompos gedimas paprastai pasireiškia tuo, kad vanduo nebeišteka arba teka labai silpnai. Kartais pompa pradeda keistai ūžti ar cypsėti. Pompos keitimas kainuoja apie 30-50 eurų, priklausomai nuo modelio. Jei reguliariai naudojate drėgno valymo funkciją, kas kelias savaites praplaukite vandens baką su citrinų rūgštimi, kad išvengtumėte kalkių kaupimosi.
Kada verta taisyti, o kada geriau pirkti naują
Tai klausimas, kurį užduoda beveik visi Vilniaus gyventojai, atsinešę savo robotą į servisą. Atsakymas priklauso nuo kelių faktorių: roboto amžiaus, gedimo pobūdžio ir remonto kainos.
Jei robotas naujas (iki 2 metų) ir vis dar galioja garantija, sprendimas akivaizdus – kreipkitės į garantinį servisą. Bet jei garantija baigėsi, reikia skaičiuoti. Baterijos keitimas už 60-80 eurų robotui, kuris kainavo 300 eurų ir tarnavo 3 metus, dažniausiai apsimoka. Bet jei reikia keisti pagrindinę plokštę už 120 eurų robotui, kuris kainavo 200 eurų ir jam jau 4 metai, tikriausiai geriau investuoti į naują modelį.
Vilniaus serviso centruose diagnostika paprastai kainuoja 10-20 eurų. Tai verta padaryti prieš priimant sprendimą, nes kartais problema būna daug paprastesnė nei atrodo. Specialistas gali tiesiog išvalyti užsikimšusius jutiklius ar perkrauti programinę įrangą, ir robotas vėl veiks puikiai.
Mechaninių dalių – šepetėlių, ratukų, filtrų – keitimas beveik visada apsimoka, nes tai pigios dalys. Baterijos keitimas apsimoka robotams, kuriems ne daugiau kaip 3-4 metai. Pagrindinės plokštės ar variklio keitimas apsimoka tik brangesniems modeliams (nuo 400 eurų), kurie dar gana nauji.
Dar vienas aspektas – technologijų raida. Per pastaruosius 3-4 metus robotai-dulkių siurbliai labai pažengė į priekį. Nauji modeliai turi geresnę navigaciją, stipresnę siurbimo galią, ilgesnę baterijos veikimo trukmę. Kartais investicija į naują robotą duoda daugiau naudos nei senojo remontas, net jei remontas ir atrodytų ekonomiškai pagrįstas.
Kaip prailginti roboto tarnavimo laiką ir išvengti dažniausių gedimų
Geriausia remonto strategija – tai prevencija. Vilniaus serviso specialistai sutartinai teigia, kad didžioji dalis gedimų būtų išvengta, jei vartotojai skirtų bent 5 minutes per savaitę savo roboto priežiūrai.
Pirma, išvalykite šepetėlius ir ratus bent kartą per savaitę. Naudokite mažas žirkles ar specialų valymo įrankį (dažnai jis pridedamas prie roboto) plaukams ir siūlams pašalinti. Antra, ištuštinkite dulkių konteinerį po kiekvieno valymo ir išplaukite jį bent kartą per savaitę. Treč ia, valykite arba keiskite filtrus pagal gamintojo rekomendacijas.
Prieš leisdami robotą valyti, paruoškite patalpas – pakelkite nuo grindų kabelius, smulkius daiktus, lengvas kilimėlius. Robotas nėra stebuklingas – jis gali užsikabinti už kabelių ar įsiurbti smulkius daiktus, kas gali sukelti gedimus. Jei turite šunis ar kates, patikrinkite, ar ant grindų nėra jų „nelaimių” – robotas gali jas išpurtyti po visą butą ir pats užsiteršti.
Įkrovimo stotį pastatykite vietoje, kur yra geras Wi-Fi signalas ir pakankamai laisvos vietos aplink (bent 0,5 metro į šonus ir 1,5 metro į priekį). Tai užtikrins, kad robotas galės lengvai grįžti į bazę. Reguliariai nuvalykite įkrovimo kontaktus ant roboto ir stoties – užteršti kontaktai gali sukelti įkrovimo problemas.
Kas 2-3 mėnesius atlikite giluminį valymą – išardykite robotą pagal instrukcijoje nurodytą tvarką ir išvalykite visas pasiekiamas dalis. Patikrinkite, ar ratukų ašelės sukasi laisvai, ar jutikliai švarus, ar nėra pažeidimų. Jei pastebite kokių nors neįprastų garsų ar elgesio, geriau iš karto išsiaiškinkite priežastį, nei laukite, kol problema pasidarys rimtesnė.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – naudokite robotą pagal paskirtį. Jei turite labai plaukuotus gyvūnus, pasirinkite modelį, skirtą būtent tokiems namams. Jei grindys nelygios ar yra aukšti slenksčiai, įsitikinkite, kad robotas gali su tuo susidoroti. Tinkamas modelio pasirinkimas pagal jūsų namų specifiką – tai pirmasis žingsnis į ilgalaikį ir bekrūvį naudojimą.
Dulkių siurblių robotai Vilniuje tapo kasdienybe, ir jų remontas bei priežiūra – tai įgūdžiai, kuriuos verta įgyti kiekvienam savininkui. Dauguma problemų yra lengvai išvengiamos arba išsprendžiamos savo jėgomis, o tai reiškia mažiau laiko ir pinigų serviso centruose bei ilgesnį jūsų elektroninio padėjėjo tarnavimo laiką.