Montessori filosofija Kauno kontekste: kas veikia realybėje
Kai pirmą kartą apsilankiau mokykloje „Pažinimo medis” Kaune, mane nustebino ne spalvingos klasės ar modernios priemonės, o tai, kaip keturmetis berniukas ramiai sau ruošė užkandį virtuvėlėje. Jis žinojo, kur yra peiliai, kaip atsargiai pjaustyti agurkus ir kur padėti naudotus indus. Niekas jam nesakė, ką daryti – jis tiesiog dirbo savo darbą. Būtent tokia savarankiškumo ugdymo esmė ir yra Montessori metodo šerdis.
Šioje Kauno įstaigoje dirba pedagogai, kurie suprato, kad savarankiškumas nėra tai, ko reikalaujama iš vaiko, o tai, kas jam leidžiama išvystyti. Skirtumas milžiniškas. Tradicinėje sistemoje dažnai sakome „būk savarankiškas”, bet neduodame įrankių ir aplinkos tam pasiekti. Montessori metodas veikia atvirkščiai – pirmiausia sukuriama aplinka, kuri skatina vaiko natūralų norą viską daryti pačiam.
Stebėdamas „Pažinimo medžio” kasdienybę, pastebėjau kelis esminius principus. Pirma, vaikai turi tikrą pasirinkimo laisvę – ne iliuzinę „pasirink iš dviejų variantų, kuriuos aš tau pasiūliau”, o tikrą galimybę nuspręsti, kuo užsiimti konkrečiu momentu. Antra, klasėje naudojamos tikros, funkcionuojančios priemonės, ne žaislinės imitacijos. Trečia, pedagogai kalba su vaikais kaip su lygiaverčiais žmonėmis, tik mažesniais ir mažiau patyrusiais.
Praktinis savarankiškumas virtuvėje: ne tik žaidimas
Viena iš sričių, kur „Pažinimo medis” ypač akcentuoja savarankiškumą, yra vadinamosios praktinio gyvenimo pratybos. Virtuvė čia tampa tikru mokymosi laboratorija. Vaikai nuo trejų metų mokosi tikrų įgūdžių – pila vandenį, plaka kiaušinius, tarkuoja daržoves.
Pedagogė Rasa, dirbanti šioje mokykloje jau penkerius metus, pasakojo: „Tėvai dažnai bijo duoti vaikui peilį ar stiklinį indą. Suprask juos – bijome, kad nesusižeistų. Bet mes čia matome, kad kai vaikas dirba su tikrais daiktais tikroje aplinkoje, jis yra daug atsargesnis nei žaisdamas su žaisliniais atitikmenis.”
Štai konkretūs pratimai, kuriuos galite pritaikyti namuose:
Pratimas 1: Vandens pylimas
Paruoškite du vienodo dydžio skaidrius ąsočius ir nedidelį padėklą. Į vieną ąsotį įpilkite vandens iki pusės. Parodykite vaikui, kaip lėtai ir atsargiai perpilti vandenį iš vieno indo į kitą. Jei išsilies – nieko baisaus, šalia padėkite kempinę, kurią vaikas gali naudoti išsiliejusiam vandeniui pašalinti.
Kodėl tai veikia? Vaikas mokosi koordinacijos, koncentracijos ir – svarbiausia – supranta, kad klaidos yra normali proceso dalis. „Pažinimo medyje” vaikai šį pratimą kartoja dešimtis kartų, kol pasiekia tobulumą. Namuose tėvai dažnai sustabdo po pirmo išsiliejimo, sakydami „matai, dar per mažas”. Bet būtent kartojimas ir klaidos ugdo tikrą įgūdį.
Pratimas 2: Maisto ruošimas
Sukurkite virtuvėje vaikui prieinamą zoną – žemą lentyną su jo indais, peiliu (tikru, bet vaikiškam rankos dydžiui pritaikytu), pjaustymo lentele. Pradėkite nuo minkštų produktų – banano, avokado, virtos morkos. Parodykite, kaip laikyti peilį, kur dėti pirštus.
Kaune „Pažinimo medyje” dvejų su puse metų vaikai jau patys pasigamina paprastą užkandį. Namuose tai įmanoma, tik reikia kantrybės. Pirmą kartą vaikui supjaustant bananus gali prireikti dešimties minučių. Bet po mėnesio jis darys tai per dvi minutes ir jaušis neįtikėtinai pasitikintis savimi.
Tvarkos jausmas kaip savarankiškumo pagrindas
Vienas iš dalyų, kuris mane labiausiai nustebino „Pažinimo medyje”, buvo tai, kaip vaikai savaime grąžina priemones į vietas. Ne todėl, kad jiems liepė, o todėl, kad aplinka taip sukurta – kiekvienam daiktui yra aiški, logiškai suprantama vieta.
Montessori metodas tvirtina, kad vaikai iki šešerių metų yra jautrūs tvarkai. Jie natūraliai siekia struktūros ir nuspėjamumo. Kai namuose daiktai neturi savo vietos arba ta vieta keičiasi, vaikas jaučiasi nesaugiai ir tampa priklausomas nuo suaugusiųjų pagalbos.
Pratimas 3: Asmeninė erdvė su aiškia struktūra
Vaikui skirkite žemą lentyną ar komodos dalį, kur jis laikys savo daiktus. Svarbu: ne dėžę, į kurią viską sumeta, o lentyną su atskiromis vietomis. Pavyzdžiui, viena lentyna knygoms, kita konstruktoriui, trečia piešimo priemonėms.
Naudokite nuotraukas ar paveikslėlius, parodančius, kas kur turėtų būti. „Pažinimo medyje” kiekviena lentyna turi mažą etiketę su daikto nuotrauka. Taip net neskaityti mokantis vaikas žino, kur kas turėtų grįžti.
Esmė ne tame, kad vaikas visada tvarkingai grąžintų daiktus (nors tai ir tikslas), o tame, kad jis žino, kaip tai padaryti be suaugusiojo pagalbos. Skirtumas tarp „eik sutvarkyti” ir „žinau, kaip sutvarkyt” – milžiniškas.
Rengimasis ir asmeninė higiena: kasdienybė kaip mokymasis
Stebėjau, kaip „Pažinimo medyje” trejų metų vaikas po lauko veiklos pats nusirengia, pakabina striukę ant kabyklos savo ūgio, nusiauna batus ir užsimauna naminius. Visas procesas užtruko apie penkias minutes, ir niekas jam nepadėjo.
Pedagogė Ingrida paaiškino: „Mes čia neturime tikslo, kad vaikas greitai persirengtu. Turime tikslą, kad jis išmoktų tai daryti pats. Todėl duodame laiko. Tėvai dažnai skuba – darželis, darbas, reikalai. Suprask, lengviau pačiam užsegti sagą nei laukti, kol vaikas penkias minutes su ja kaunasi. Bet tose penkiose minutėse ir vyksta mokymasis.”
Pratimas 4: Rengimosi stotis
Namuose įrenkite žemą kabyklą vaiko ūgiui, žemą suoliuką batams auti, veidrodį vaiko akių lygyje. Rinkitės drabužius, kuriuos vaikas gali užsidėti pats – elastingos kelnės geriau nei sagos, užtrauktukai geriau nei sagtys (bent iš pradžių).
„Pažinimo medyje” naudoja specialius rėmelius su įvairiomis užsegimo sistemomis – sagomis, užtrauktukais, kaspinais, lipukais. Namuose galite sukurti panašų dalyką iš senos pagalvės užvalkalo ar tiesiog leisti vaikui praktikuotis su tikrais drabužiais, kai neskubate.
Pratimas 5: Vonios kambarys vaikui
Pastatykite žemą suoliuką prie kriauklės arba įsigykite stabilų laiptelį. Svarbu, kad vaikas galėtų saugiai pasiekti vandenį pats. Žemai pakabinkite rankšluostį, kad vaikas galėtų jį pasiekti. Naudokite mažesnius muilo gabalėlius ar dozatorių, kurį vaikas gali naudoti savarankiškai.
Kaune „Pažinimo medyje” vaikai nuo dvejų su puse metų plaunasi rankas be pagalbos. Tai ne todėl, kad jie yra kažkaip ypatingi, o todėl, kad aplinka pritaikyta jų galimybėms.
Koncentracija ir netrukdymas: sunkiausias iššūkis tėvams
Vienas iš esminių Montessori metodo principų – netrukdyti koncentruotam vaikui. Skamba paprastai, bet praktikoje tai vienas sunkiausių dalykų tėvams. Mes įpratę nuolat kalbinti vaikus, komentuoti jų veiksmus, siūlyti pagalbą.
„Pažinimo medyje” pastebėjau, kaip pedagogai stebi vaikus iš šalies, bet neįsikiša. Vaikas stato bokštą iš kaladėlių – pedagogas nesako „o gal pabandyk šitaip” ar „žiūrėk, kad nenugriūtų”. Jis tiesiog stebi. Ir kai bokštas griūva, nesako „matai, aš tau sakiau” – leidžia vaikui pačiam įvertinti situaciją ir nuspręsti, ką daryti toliau.
Pratimas 6: Stebėjimo praktika
Kai vaikas užsiima kažkokia veikla, kuri jam įdomi, išbandykite tylėti penkias minutes. Tiesiog stebėkite, nesikišdami. Nepatarinėkite, nekomentukite, nesiūlykite pagalbos (nebent vaikas tiesiogiai jos prašo).
Tai neįtikėtinai sunku. Aš pats bandžiau – po dviejų minučių jau norėjosi kažką pasakyti. Bet kai ištvėriau visas penkias minutes, pastebėjau, kaip vaikas giliai įsitraukė į veiklą, ėmė eksperimentuoti, ieškoti sprendimų savarankiškai.
„Pažinimo medyje” pedagogai sako, kad tikrasis mokymasis vyksta būtent tose minutėse, kai vaikas susiduria su iššūkiu ir pats ieško sprendimo. Kai mes įsikišame per anksti, atimame iš jo šią vertingiausią patirtį.
Pasirinkimo laisvė ribose: kaip tai atrodo praktikoje
Montessori metodas kalba apie laisvę, bet ne apie chaosą. „Pažinimo medyje” vaikai turi laisvę pasirinkti veiklą, bet ne laisvę trukdyti kitiems ar naikinti aplinką. Tai labai svarbus niuansas, kurį tėvai dažnai supranta klaidingai.
Stebėjau situaciją, kai vaikas norėjo žaisti su vandeniu, bet tai buvo laikas, skirtas kitiems užsiėmimams. Pedagogė nepasakė „ne, dabar negalima”. Ji pasakė: „Matau, kad nori žaisti su vandeniu. Vandens pratybos bus galimos po pietų. Dabar gali pasirinkti iš šių veiklų.” Ir parodė kelias alternatyvas.
Pratimas 7: Struktūruota pasirinkimo laisvė namuose
Sukurkite dienotvarkę, kur yra aiškios ribos, bet viduje jų – pasirinkimo laisvė. Pavyzdžiui, „dabar laikas veikloms kambaryje” – bet vaikas pasirenka, ar statys iš kaladėlių, piešis, ar žiūrės knygas.
Naudokite vaizdinę dienotvarkę su paveikslėliais. „Pažinimo medyje” ant sienos kabo dienos planas su nuotraukomis – pusryčiai, laisva veikla, pasivaikščiojimas ir t.t. Vaikai žino, ko tikėtis, ir jaučiasi saugiai.
Kai vaikas prašo kažko, kas neįmanoma dabar, pripažinkite jo norą, bet nurodykite alternatyvą ar laiką, kada tai bus įmanoma. „Suprantu, kad nori saldumyno. Saldumynų valgysime po pietų. Dabar gali pasirinkti obuolį ar morką.”
Kai teorija susiduria su Lietuvos realybe: ką daryti tėvams
Viskas, kas aprašyta aukščiau, skamba gražiai, bet daugelis tėvų galvoja: „Gerai, Montessori mokykloje tai veikia, bet mano vaikas lanko įprastą darželį, mes gyvename mažame bute, aš dirbu visą dieną – kaip man tai pritaikyti?”
Tai teisinga problema. „Pažinimo medis” Kaune – tai kontroliuojama aplinka su specialiai parengtais pedagogais. Namų realybė kitokia. Bet pagrindiniai principai vis tiek veikia, tik reikia juos adaptuoti.
Pirmiausia, nereikia stengtis pritaikyti visko iš karto. Pasirinkite vieną sritį – pavyzdžiui, virtuvę – ir pradėkite nuo jos. Per mėnesį ar du, kai tai taps įprasta, pridėkite kitą sritį.
Antra, nereikia tobulos Montessori aplinkos. Reikia aplinkos, kur vaikas gali daryti dalykus pats. Tai gali būti paprasta žema lentyna iš IKEA, ne specialios Montessori medžiagos už šimtus eurų.
Trečia, svarbiausias dalykas – ne priemonės, o požiūris. Kai pradedi žiūrėti į vaiką kaip į žmogų, kuris nori ir gali mokytis savarankiškumo, kai duodi jam laiko ir erdvės tam, kai neįsikiši per anksti – jau taikote Montessori principus, net jei neturite jokių specialių priemonių.
Pedagogė Rasa iš „Pažinimo medžio” pasakojo: „Tėvai kartais ateina į mokyklą ir sako – mano vaikas namie nieko nedaro pats, bet čia darželyje viską daro. Kodėl? Atsakymas paprastas: čia mes leidžiame jam daryti pačiam, net jei tai užtrunka ilgiau, net jei ne iš karto pavyksta. Namuose tėvai skuba, nori rezultato dabar, todėl lengviau padaryti patiems.”
Tai ir yra esmė. Savarankiškumas ugdomas ne per specialias metodikas ar brangias priemones, o per kantrybę, laiką ir tikėjimą vaiko gebėjimais. Kai keturmetis vaikas penkias minutes kaunasi su saga, bet galiausiai ją užsega pats – jo veide matai tokį pasididžiavimą, kokio nepamatysi, kai suaugęs užsega sagą už jį per penkias sekundes.
„Pažinimo medis” Kaune rodo, kad Montessori metodai veikia ne tik Vakarų Europoje ar Amerikoje, bet ir mūsų kontekste. Reikia tik noro pritaikyti principus ir kantrybės leisti vaikui augti savo tempu. Septyni praktiniai pratimai, aprašyti šiame straipsnyje, nėra išsamus Montessori vadovas – tai tik pradžia, rodanti, kaip konkrečiai galima pradėti namuose. Kiekvienas iš jų išbandytas, veikia ir neprašo iš tėvų neįmanomų dalykų – tik šiek tiek kitokio požiūrio ir pasitikėjimo savo vaiku.